Šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitetas kartu su kitais 11 partnerių, vykdantys Erasmus+ projektą „Vandens, nuotekų, atliekų vadyba ir technologijos bei žiedinė ekonomika“ (WWW&CE), pradėjo testuoti 3 naujas mokymo programas, skirtas studentų įgūdžiams lavinti: Žiedinė ekonomika, Atliekų tvarkymas, Vandens ruošimas ir valymas.
Studentams parengti laisvai pasirenkami studijų moduliai, kurių metu studentai išklausys teorinius kursus bei bus supažindinti su praktiniais įgyvendinimo pavyzdžiais žiedinės ekonomikos, atliekų tvarkymo, vandens ruošimo bei nuotekų valymo srityse.
Įvertinus nūdienos aktualijas daugelio studijų programų studentams ypač svarbus yra žiedinės ekonomikos modulis Pasaulio visuomenė dabartiniame kontekste nėra tvari, o tradicinės tvarumo koncepcijos ramsčiai yra aplinka, ekonomika ir visuomenė. Aktualūs iššūkiai, su kuriais susiduriama: atliekų susidarymas ir jų tvarkymas, klimato kaita, gamtinių išteklių trūkumas, biologinės įvairovės nykimas. Tuo pat metu valstybiniu požiūriu reikalinga apsaugoti savo ekonomiką ir įvertinti pasaulio gyventojų poreikius. Dalyko studijų metu nagrinėjama linijinės ekonomikos samprata, dabartinės jos tendencijos. Aptariami šios ekonomikos išoriniai padariniai, darantys įtaką mus supančiam pasauliui. Pažvelgus į esamą situaciją bus analizuojama pereinamojo laikotarpio teoriją ir bandoma spręsti problemas, kurios šiuo metu egzistuoja mūsų ekonominėje sistemoje. Žiedinė ekonomikos principų įgyvendinimas yra vienas iš sprendimų, padėsiančių spręsti linijinės ekonomikos problemas. Kursas skirtas aptarti ir žiedinės ekonomikos principų privalumus ir trūkumus. Paskaitų metu apžvelgiami reikalingi tolimesni pokyčiai, kuriuos turės atlikti tiek vyriausybės, tiek įmonės, kad būtų pereita prie žiedinės ekonomikos
Visa ko pradžia yra suvokti, kad gyvename ribotų išteklių pasaulyje. Ši užduotis turėtų tekti ekonomikai – būtina iš ribotų išteklių gauti kuo didesnę naudą. Ideali ir tvari ekonomika yra tokia, kuri užtikrina didžiausią bendrą gerovę, mažiausią išteklių naudojimą ir žalą aplinkai. Ekonomine prasme, norint būti tikrai tvariam, bendra gamtos išteklių paklausa turi būti mažesnė už atsinaujinančius gamtos išteklių išteklius. Tačiau iš dabartinės gamtos būsenos atrodo, kad vyraujanti ekonominė praktika – ne vadovautis šiuo požiūriu, o pasirinkti sprendimus, kurie atrodo optimalūs tik trumpuoju laikotarpiu. Dauguma rinkoje veikiančių įmonių, žmonių ir valdžios veiksmų yra artimesni tiesiniam „paimk, panaudok, išmesk” mąstymui, kuriuo vadovaujantis sunaudojami milžiniški kiekiai žaliavų bei energijos ir daromas didžiulis neigiamas poveikis gamtai. Žiedinės ekonomikos modelio principai yra tinkami ir taikytini daugelyje pramonės šakų. Šie principai paremti idėja, kad globalioms tiekimo ir vartojimo grandinėms turi būti pasitelkiami atsinaujinantieji ištekliai ir nenaudojama jokių ribotų išteklių. To tikslas – kiek įmanoma ilgiau išlaikyti produktų, komponentų ir galiausiai žaliavų vertę, kad būtų galima juos kuo ilgiau naudoti, pataisyti, atnaujinti ir, blogiausiu atveju, perdirbti. Svarbu vystyti klimatui neutralią žiedinę ekonomiką. Kiekvienoje pramonėje būtina įžvelgti ir įvertinti nuo ko galima pradėti taikyti žiedinės ekonomikos principus - pakeisti savo procesus ir produktą ar (ir) pergalvoti verslo modelius.